Rokiškio tautodailinkų puslapis

Balan­džio 21d, Rokiš­kio Krašto muzie­juje vyko paro­dos “Jaus­mai medyje ir mar­gu­čiuose”, kurios auto­riai Aud­ronė ir Sau­lius Lam­pic­kai, užda­ry­mas bei albumo “Sau­lius Lam­pic­kas. Spar­nuota medžio dro­žyba” pri­sta­ty­mas. Aud­ro­nės ir Sau­liaus Lam­pickų kūri­niai yra ser­ti­fi­kuoti ir pri­pa­žinti tau­ti­nio paveldo pro­duk­tais. Aud­ronė Lam­pic­kienė yra Lie­tu­vos tau­to­dai­li­ninkų sąjun­gos Dzū­ki­jos sky­riaus pir­mi­ninkė, mar­gu­čių meis­trė, daly­vau­janti paro­dose ne tik Lie­tu­voje, bet ir užsie­nyje. Ji — tre­čios kar­tos mar­gu­čių margintoja.

„Močiu­tės Ane­lės mar­gu­čių nepa­menu, tik iš mamos pasa­ko­jimų žinau, kad mar­gino vašku. Mama tebe­tę­sia mar­gu­čių tra­di­ciją. Aš taip pat išmo­kau. Dabar ir kitus mokinu. Kiau­šinį pie­šiu tol, kol man pačiai jis patinka. Nie­kada rašto nep­ie­šiu ant popie­riaus. Pra­dė­jusi mar­ginti kiau­šinį nie­kada neži­nau koks jis bus. Dukra Banga taip pat jau turi savo mar­gi­nimo braižą„- pasa­kojo Aud­ronė ir savo eilė­mis pri­statė vyro kūrybą.

Sau­lius Lam­pic­kas– medžio meis­tras gimęs 1962 m. Pak­ruojo raj. Roza­lime miš­ki­ninkų šeimoje. Pats dro­ži­nėti medį pra­dėjo 1989 m., kai buvo pakvies­tas į medžio dro­žėjų ir kal­vių ple­nerą Kle­po­čiuose. Ten išdrožė pir­mąjį koplyt­stulpį „Kri­stus“. Nuo 1992 metų yra Lie­tu­vos tau­to­dai­li­ninkų sąjun­gos narys. Tais pačiais metais buvo pakvies­tas dro­žy­bos mokyti prieš metus įkur­toje Aly­taus dai­liųjų amatų mokyk­loje, kurioje dro­žy­bos ir kūry­bos patirtį per­tei­kia moki­niams ir dabar. Surengė ne vieną auto­rinę parodą. Tarp auto­riaus kūri­nių nema­žai įvai­raus dydžio tra­di­ci­nių liau­dies skulp­tūrų, taip pat, dro­ži­nių sak­ra­line tema­tika. Įvai­ria­spal­viai drož­tieji die­vu­kai, ange­lai ‒ vaiz­duo­jami koply­tė­lėse, auga­li­nių motyvų fone. Meistras du kar­tus tapo Lion­gino Šepkos pre­mi­jos lau­re­atu. Tai pats pres­ti­ziš­kiau­sias apdo­va­no­ji­mas  Lie­tu­voje. Nuo­lat daly­vauja kūry­bi­nėse sto­vyk­lose, sim­po­ziu­muose Lie­tu­voje ir užsienyje.

Ren­gi­nio Rokiš­kyje metu meis­tras pri­statė savo kūri­nių albumą “Sau­lius Lam­pic­kas. Spar­nuota medžio dro­žyba” ir paro­doje išeks­po­nuo­tus kūri­nius pado­va­nojo Rokiš­kio Krašto muziejui. Muziejininkai džiau­gėsi dovana ir ieš­kos gar­bin­gos vie­tos dro­ži­nių eksponavimui.

Šeimą su gra­žia paroda svei­kino gau­sus būrys susi­rin­ku­siųjų: Rokiš­kio savi­val­dy­bės atsto­vai, Seimo narys Algis Kazu­lė­nas, Lie­tu­vos tau­to­dai­li­ninkų sąjun­gos Rokiš­kio ir Ukmer­gės sky­rių vado­vai, dro­ži­nių meną mėgs­tan­tys ger­bė­jai iš Rokiš­kio, Ute­nos, Svė­dasų bei kiti susirinkusieji.

Renata Sara­je­vienė

Balan­džio 18 d. Seimo III rūmų parodų gale­ri­joje buvo pri­sta­tyta Rokiš­kio krašto gar­bės pilie­tės Pal­mi­ros Dami­jo­nai­tie­nės austų tau­ti­nių juostų kolek­cija iš Rokiš­kio Krašto muzie­jaus fondų. Į jos ati­da­rymą susi­rinko būrys rokiš­kėnų: Seimo nariai, muzie­ji­nin­kai, tau­to­dai­li­nin­kai ir kiti meno mylė­to­jai. Ren­ginį pra­dėjo dai­ni­ninkė Vero­nika Pavi­lio­nienė, kuriai pri­tarė Rokiš­kio fol­koro ansamb­lio “Gas­tauta‘‘ narės.  P. Damij­nai­tie­nės kūrybą aptarė  dai­lė­ty­ri­nin­kas Vytau­tas Tumė­nas. Lie­tu­vos tau­to­da­li­ninkų sąjun­gos pir­mi­nin­kas Jonas Rudzin­s­kas pri­statė naują knygą apie juostų kara­lie­nės P. Dami­jo­nai­tie­nės gyve­nimą ir kūrybą.

Pal­mira Dami­jo­nai­tienė gimė 1933 m. Kai­re­liuose, Rokiš­kio rajone. Pir­mąją  juostą ji išaudė 1956 m.ir pasi­ryžo suprasti juostų audimo paslap­tis. Pal­mira Dami­jo­nai­tienė visada sten­gėsi suteikti juos­tai pla­tesnę prasmę ir ją pri­tai­kyti šiuo­lai­ki­niam interjerui.Tautodailininkės kūryba puo­se­lėja seną­sias liau­dies meno tra­di­ci­jas, gar­sina Rokiš­kio kraštą Lie­tu­voje ir už jos ribų. 2004 m. P. Dami­jo­nai­tie­nei suteik­tas Rokiš­kio krašto gar­bės pilie­tės vardas.

Audė­jos dar­bai eks­po­nuoti įvai­riose pasau­lio šalyse. Los Andžele jai buvo suteik­tas šio miesto gar­bės pilie­tės var­das, juostų liko San Fran­ci­sko pasau­li­niame audimo muzie­juje. Pal­mi­ros Dami­jo­nai­tie­nės juos­tos dova­no­tos popie­žiui Jonui Pau­liui II, Indi­jos poli­ti­kei, Minist­rei Pir­mi­nin­kei Indi­rai Gandi, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pre­zi­den­tams, Aukš­čiau­sio­sios Tary­bos – Atku­ria­mojo Seimo Pir­mi­nin­kui Vytau­tui Lands­ber­giui, kitiems gar­siems žmonėms. Rokiš­kio krašto muzie­juje 2000 m. ir 2003 m. suren­gusi auto­ri­nes paro­das P. Dami­jo­nai­tienė beveik 100 juostų pado­va­nojo muziejui.

Renata

Rokiš­kio krašte vie­šėjo krašto apsau­gos ministrė Rasa Juk­ne­vi­čienė. Ji susi­tiko su Pan­dė­lio krašto bend­ruo­mene, Rokiš­kio „Romu­vos“ gim­na­zi­joje vedė pilie­tiš­kumo pamoką „Lie­tu­vos gynyba“.

Rokiš­kė­nai turėjo gali­mybę netra­di­ci­nėje aplin­koje susi­tikti su ministre Rasa Juk­ne­vi­čiene. Įdomus susi­ti­ki­mas vyko Rokiš­kio krašto muzie­juje. Ren­ginį pra­dėjo mok­s­lei­vės, demonst­ruo­da­mos Lie­tu­vos tau­to­dai­li­ninkų sąjun­gos Pane­vė­žio bend­ri­jos Rokiš­kio sky­riaus narės Vidos Ers­lo­vie­nės megztų dra­bu­žių kolek­ciją „Eglė“. Ren­gi­nio daly­viai gro­žė­josi kruopš­čiai atlik­tais tau­to­dai­li­nin­kės dar­bais, kuriuose ji įkūnijo eglės – amžino gyvy­bin­gumo sim­bo­lio prasmę. Nuo šių darbų krašto muzie­jaus erd­vės tarsi pri­si­pildė nemir­tin­gumo, kara­liš­ko­sios gar­bės ir pra­smingo gyve­nimo dvasios.

Ren­gi­nyje su rokiš­kė­nais bend­ra­vusi ministrė Rasa Juk­ne­vi­čienė džiau­gėsi ne tik susi­rin­ku­siais gar­baus amžiaus žmonė­mis, bet ir kul­tū­rine prog­rama. Krašto muzie­juje skam­bėjo „Romu­vos“ gim­na­zis­čių pat­rio­ti­nės dai­nos, vado­vau­ja­mos moky­tojo Egi­di­jaus Kund­roto, gydy­toja Jūratė Čypienė pri­statė savo tėvo Kons­tan­tino Jasi­ne­vi­čiaus pri­si­mi­nimų knygą „Gol­go­tos keliu“.

Teksto autorė Reda Kiselytė

Nuo­trau­kos Iš Vidos Ers­lo­vie­nės šeimos albumo