Amatų pynė Lietuvai

Rokiš­kio tau­to­dai­li­nin­kai, vyk­dy­dami pro­jektą „Amatų pynė Lie­tu­vai”, nusprendė susi­pa­žinti su audimo ir juostų pynimo sub­ti­ly­bė­mis, daly­vauti kūry­bi­niame pro­cese, pabend­rauti tar­pu­sa­vyje. Susi­rin­kome pačių įvai­riau­sių tau­to­dai­lės šakų atsto­vai  pas Joaną ir Antaną Tunai­čius , gyve­nan­čius Šetekšnų kaime (Rokiš­kio r., Pane­mu­nė­lio seniū­ni­joje). Nuvykę pate­kome į seno­višką lie­tu­višką sodybą, tikrą muziejų, kur kiek­vie­nas seno­vi­nis rakan­das sura­dęs savo vietą , ar tapęs sody­bos puoš­mena. Tunai­čių sody­bos šeimi­nin­kai saugo, puo­se­lėja ir per­duoda iš kar­tos į kartą senuo­sius tra­di­ci­nius amatus.Čia stak­lės netyla, nes kaip įsiti­ki­nusi ponios Joa­nos mama , tau­to­dai­li­ninkė Vero­nika Simi­no­nienė, stak­lės nega­lin­čios sto­vėti be darbo ir kuo nuo­šir­džiau­siai nusi­tei­kusi kiek­vieną pamo­kyti audimo pagrindų.Garbaus amžiaus, jau atšven­tusi 88-ąjį gim­ta­dienį, ji vis audžia ir audžia, kuria savo išraiš­kin­gus dar­bus, dar gyviau apie juos pasa­koja. Visi suma­ny­mai pačios audė­jos. Juose vis­kas tau­tiška, lie­tu­viška, ir savi­tai inter­pre­ta­vus per­kelta į gobe­le­nus, užuo­lai­das, pagal­vė­les, takelius.

Kad audė­jai rei­kia bega­li­nio kruopš­tumo ir gele­ži­nės kant­ry­bės įsiti­ki­nome patys pasė­dėję stak­lėse. Kol vieni mokėsi austi gobe­le­nus, kiti su ponios Joa­nos Tunai­tie­nės  ir mūsų tau­to­dai­li­nin­kių, kurioms paklūsta visos rank­dar­bių rūšys, Alės Gege­le­vi­čie­nės ir Elvy­ros Ker­šu­lie­nės pagalba gili­no­mės į juostų pynimo ir audimo paslap­tis. A. Gege­le­vi­čienė demonst­ravo kaip kala­dė­lė­mis vyti vyti­nes juos­tas, kurios žino­mos Lie­tu­voje jau nuo ket­virto amžiaus. E. Ker­šu­lienė savo atsi­vež­to­mis stakle­lė­mis mokė juos­te­lių ir kak­la­raiš­čių audimo.Tai ką išmo­kome ir kaip mums sek­sis toliau dirbti namuose žadame paro­dyti metų pabai­goje vyk­sian­čioje parodoje.

Išvy­kome paky­lėti ne tik nuo­šir­daus bend­ra­vimo, bet ir pra­džiu­ginti audė­jos Vero­ni­kos Simi­no­nie­nės pra­šymu pri­klau­syti Rokiš­kio tau­to­dai­li­nin­kams, mat dau­gybę metų ji buvo Vil­niaus sky­riaus narė.

Nuo­trau­kos iš ren­gi­nio: (dau­giau…)

Tautodailininkų jubiliatų paroda

Kurian­tis žmogus yra ste­buklas, dova­no­jan­tis ste­buk­lus kitiems.Tuo galėjo įsiti­kinti kiek­vie­nas, užsu­kęs į šią tau­to­dai­li­ninkų jubi­liatų parodą, kuri visą mėnesį buvo eks­po­nuo­jama Rokiš­kio VB ir jau­nimo lite­ra­tū­ros skyriuje.

Malonu, kad šie — Lie­tu­vos tūks­tant­me­čio metai, rokiš­kė­nams pažen­klinti tokia gausa tau­to­dai­li­ninkų jubi­liatų, sau­gan­čių ir puo­se­lė­jan­čių liau­dies meno tra­di­ci­jas moder­nė­jan­čiame šių dienų pasaulyje.

Paro­doje savo kūrybą eksponavo:

audėja — Irena Butė­nienė,

juostų audėja, mez­gėja — Elvyra Keršulienė,

tapy­to­jas — A lek­sand­ras Spundzevičius,

audėja, mez­gėja ir nėrėja, siu­vi­nė­toja — Alė Gegelevičienė,

audėja — Zita Butė­nienė,

mez­gėja — Vir­gi­nija Valiukienė,

mez­gėja, nėrėja, siu­vi­nė­toja ir apli­kuo­toja — Jolanta Varnienė.

Paro­dos užda­rymo metu susi­rin­ku­siems lan­ky­to­jams  auto­riai pasa­kojo, kokia buvo jų kūry­bi­nio kelio pra­džia,  nuo­šir­džiai ir links­mai dali­nosi patirtimi.

Visiems jubi­lia­tams lin­kime svei­ka­tos , stip­ry­bės ir kūry­bi­nės sėkmės.

Nuo­trau­kos iš ren­gi­nio: (dau­giau…)