Rokiškio tautodailinkų puslapis

Noriu pra­nešti, kad pla­nuota tau­to­dai­li­ninkų paroda Obe­lių isto­ri­jos muzie­juje rug­pjū­čio 20 d. per­ke­liama į lap­kri­čio mėn. Norin­tys joje daly­vauti, iki lap­kri­čio mėn. 5 dar­bus pri­stato į Rokiš­kio krašto muziejų.( obe­lie­čiai į Obe­lių isto­ri­jos muziejų).

Gavome kvie­timą iš Obe­lių seniū­ni­jos daly­vauti OBELINĖS šven­tėje rug­sėjo mėn. 11-12d.

Visus tau­to­dai­li­nin­kus malo­niai kvie­čia rug­sėjo mėn. 12d.(sekmadienį) daly­vauti tau­to­dai­li­ninkų mugėje. Būtų labai gražu, jog daly­vau­jan­tys mugėje demonst­ruotų ama­tus. Dėl išsa­mes­nės infor­ma­ci­jos galima kreip­tis į Jolantą, Loretą arba Gitą.

Gra­žių ren­gi­nių ciklu rokiš­kė­nai mini savo kraš­tie­tės, gar­siau­sios Lie­tu­vos tapy­to­jos pri­mi­ty­vis­tės  Moni­kos Bičiū­nie­nės 100 gimimo meti­nes. Rokiš­kio krašto muzie­juje surengta didžiulė Moni­kos Bičiū­nie­nės tapy­bos darbų paroda, išleis­tas ren­gi­nių kata­lo­gas „ Nuo dūmi­nės gry­čiu­tės iki Gugen­heimo muzie­jaus“, sureng­tas tapy­tojų ple­ne­ras, kon­kur­sinė moki­nių kūry­bos darbų paroda, prie Pan­dė­lio gim­na­zi­jos ati­deng­tas skulp­to­riaus Almanto Sriu­biš­kio koplyt­stul­pis, skir­tas Moni­kai Bičiūnienei.

Džiau­gia­mės, kad daly­vauti res­pub­li­ki­niame tapy­tojų ple­nere buvo pakviesti ir du rokiš­kio tau­to­dai­li­nin­kai – Rasa Čypa­itė ir Alek­sand­ras Spun­dze­vi­čius. Kele­tas nuo­traukų iš plenero:

Gra­žia tra­di­cija tapo tau­to­dai­li­ninkų „vasa­ros susibėgimai“ – aplankomos nau­jos vie­tos, pasi­šne­ku­čiuo­jama, pasi­da­li­jama savo kūry­bos paslap­ti­mis. Labai smagu, kad į tokius sam­bū­rius mie­lai ren­kasi ir tau­to­dai­li­ninkų šeimos nariai, jaunimas.

Karš­čiu alsuo­jan­čią lie­pos 16 dieną susi­rin­kome Pane­mu­nė­lyje, tau­to­dai­li­ninko dro­žėjo Vid­manto Zakar­kos kūry­bi­nėse dirb­tu­vėse. Šalia įspū­din­gos Pane­mu­nė­lio baž­ny­čios (beje, šią baž­ny­čią 1911 m. pašven­tino pre­la­tas Mai­ro­nis) įsikū­ręs meis­tras gau­siam būriui sve­čių aprodė „dro­žy­bos vir­tuvę“. Pama­tėme ir jau beveik baig­tus dar­bus ir ste­bė­jo­mės, kiek kant­ry­bės, išmo­nės bei meis­t­rys­tės rei­kia, kad  iš didžiu­lio rąsto gimtų paukš­tis ar angelas.

Kadangi jau žino­jome, kad moky­si­mės drožti šaukš­tus, visų akys nuo­lat krypo į pin­tinę su medie­nos taše­liais — labai jau smalsu patiems para­gauti dro­žėjo amato. Apsi­gink­lavę kir­vu­kais ir kal­tais kibome į darbą. Pasi­rodo, tas medis ne toks jau ir paklus­nus… Rei­kia žinoti, kada kokį įrankį nau­doti ir kokia kryp­timi jį pasukti. Nors neiš­ven­gėme dides­nių ir mažes­nių traumų, po keleto valandų jau galė­jome džiaug­tis šaukš­tais. Na ir kas, kad dar kreivi ir šleivi jie buvo, svar­biau­sia– pačių išdrožti.

Tau­to­dai­li­ninkė Gita Kolo­so­vienė atskleidė paslaptį, kaip per gana trumpą laiką nusi­nerti puošnų šaliką su nėrimo šakute. Visi norin­tys galėjo išban­dyti šią tech­niką. Jolanta Kare­niau­skienė papa­sa­kojo ir pade­monst­ravo kaip mez­ga­mos puoš­nios, sudė­tin­gais raš­tais išra­šy­tos rie­ši­nės. Vir­gi­nija Tumė­naitė demonst­ravo pynimą iš laik­raš­čių kaip alter­na­tyvą pyni­mui iš vyte­lių. Mokė­mės susukti laik­raš­ti­nes „vyte­les“ ir tokią netra­di­cinę medžiagą nau­doti pynimui.

Besi­gi­li­nant į kūry­bos paslap­tis diena pra­bėgo nepa­ste­bi­mai. Atsi­svei­kin­dami su sve­tin­gais šeimi­nin­kais ir dėko­dami už nuo­širdų pri­ėmimą, jau svars­tėme, kur „susi­bėg­sime“ kitą vasarą, kokias amatų paslap­tis vėl ban­dy­sime įminti.

Teks­tas — Vir­gi­ni­jos Tumėnaitės

Nuo­trau­kos — R. Šimėno