Gitos karpinių pasaulis

Obe­lių isto­ri­jos muzie­juje pra­dėjo veikti Gitos Kolo­so­vie­nės kar­pi­nių paroda. Gra­žios  paro­dos proga norė­josi ne tik pasvei­kinti autorę, bet ir šiek tiek dau­giau suži­noti apie ją pačią, kelią link kūry­bos. Atslū­gus paro­dos ati­da­rymo jau­du­liui, Gitai patei­kiau keletą klau­simų:
1. Papa­sa­ko­kite šiek tiek apie save, savo gra­žią šeimą, darbą?

Gimiau Obe­liuose, mokiausi Obe­liuose, na o dabar ir dirbu, ir gyvenu Obe­liuose. Žodžiu, „gryna” obe­lietė.  Čia visi žino kiek­vieną mano žingsnį.  Per paro­dos ati­da­rymą mano buvusi moky­toja Danutė Skvar­na­vi­čiūtė kal­bėjo apie tei­singą pasi­rin­kimą: šeimos, pro­fe­si­jos, gyve­na­mos vie­tos.  Gal­būt… Gyve­ni­mas taip  nulėmė ir šian­dien aš esu lai­minga turė­dama pui­kią šeimą, darbą, kuriame kas­dien galiu save rea­li­zuoti ir kuris rei­ka­lauja nuo­la­ti­nio tobu­lė­jimo ir bend­ra­vimo su žmonėmis.Ir gyvenu tarp žmonių , kuriuos pui­kiai pažįstu ir kurių buvi­mas šalia man yra labai svarbus.

Labai džiau­giuosi savo dar­nia visur ir visada palai­kan­čia mane šeima. Manau, kad būtų sunku kai ką sukurti,  jei šeimoje nebūtų san­tai­kos, ramy­bės ir pasi­ti­kė­jimo.
2. Kiek žinau visa Jūsų gimi­nėje yra daug kūrėjų, esate surengę net savo šeimos parodą.Gal yra žmogus, pas­ka­ti­nęs jus kūrybai?

Mūsų gimi­nėje iš tiesų  daug kūry­bingų žmonių. Mano gimi­nai­čiai tapo, siu­vi­nėja, siuva skiautinius, fotografuoja , lipdo iš molio, kuria papuo­ša­lus, todėl ir kilo idėja surengti parodą. Ją įgyven­di­nome 2007 m. Paro­doje daly­vavo net 10 kūrėjų. Visą savo gyve­nimą mačiau visų gimi­nai­čių darbus,stebėjau jų kruopš­tumą, gro­žio pajau­timą. Labiau­siai žavė­jausi Geno­vai­tės Rau­gie­nės (mano tetos) tapyba.  Daž­nai maty­dama jos paveiks­lus, labai norė­jau išmokti taip piešti kaip ir ji.
3. Ar pri­si­me­nate, kada supratote,jog kar­pi­niai — Jūsų „ arkliukas”.

Prieš 10 metų buvo  toks lai­ko­tar­pis, kai labai daž­nai mąs­ty­da­vau apie tai, ką aš galiu sukurti , pada­ryti , kad būtų kaž­koks rezul­ta­tas. Atrodė, jog moku  megzti, nerti , piešti , siu­vi­nėti , bet netu­riu, ko paro­dyti. Tada suma­niau  kar­pyti kar­pi­nius ir surengti jų parodą. 2001 m. gegu­žės mėn. įvyko pir­moji mano kar­pi­nių paroda Obe­lių miesto bib­lio­te­koje. Joje buvo eks­po­nuo­jami 34  kar­pi­niai. Po to  jau žino­jau, kad  sustoti kar­pyti bus sunku.
4. Kada daž­niau­siai ima­tės kar­pymo? Kaip sekasi surasti laiko tokiam kruopš­čiam ir kant­ry­bės rei­ka­lau­jan­čiam menui?

Daž­niau­siai kar­pau vaka­rais, todėl vieno kar­pi­nio iškar­py­mas kar­tais užima ir savaitę. Laiko visada atsi­randa mėgs­ta­mam dar­bui, svarbu , kad būtų gerų ir įdomių idėjų.
5. Pačios kar­pi­niuose vin­griais raš­tais atgimsta lie­tu­viški moty­vai, sim­bo­liai. Ar jie išplau­kia savaime, kūry­bi­niuose ieš­ko­ji­muose, ar tenka gilin­tis var­tant meno albu­mus, literatūrą?

Raš­tai kar­pi­niams atsi­randa labai įvai­riai. Kar­tais einat iš darbo jau sugal­voji, ką galė­tum iškar­pyti ( tie­siog, kar­pi­nys pats pra­šosi , kad jį iškarpyčiau),o  kar­tais rei­kia ir pavar­tyti „Rank­dar­bių” žurnalą,  lite­ra­tūrą apie  lie­tu­vių tau­tos sim­bo­liką, meną. Daž­nai kar­pau obuo­lius, obe­lis, noriu per­duoti obels augimo „isto­riją” nuo mažos sėk­ly­tės iki bran­daus žydin­čio ir vai­sius duo­dan­čio medžio.
6. Kiek­vie­nas kar­py­to­jas yra savi­tas, ar galite išskirti kurį meni­ninką, kieno kūryba žavi­tės labiausiai?

Visada atkrei­piu dėmesį  į mano kraš­tie­tės Ode­tos Bra­žė­nie­nės kūri­nius, daug min­čių gimsta ir apsi­lan­kius jos paro­dose.  Taip pat labai patinka Lai­mu­tės Fedo­se­je­vos karpiniai.

Mūsų pokalbį Gita užbaigė žodžiais:

- Mano dar­buose žydi gėlės, čiulba paukš­čiai, noksta obuo­liai… Tai būdinga dau­ge­liui Lie­tu­vos kar­py­tojų, bet  tikiuosi , jog kaž­kuo esu ir išsi­ski­rianti iš jų.

Mąs­čiau, kad ne tik Gitos kar­pi­niai, bet ir ji pati, jų nuo­stabi ir darni šeima yra išsi­ski­rianti savo nuo­šir­dumu ir tik­rumu. Jau seniai Obe­lių isto­ri­jos muzie­jus nebuvo tokio gra­žaus, šilto ir jau­kaus paro­dos ati­da­rymo. Visus lan­ky­to­jus suža­vėjo Gitos vaikų atlie­ka­mos dai­nos ir muzika, ska­na­vome vyro Vik­toro gamintą vyną.

Dėko­jame tau, Gita, ir visai tavo šeimai už grąžų pavyzdį ir lin­kime kuo didžiau­sios sėkmės.

Jolanta Kare­niau­skienė

Ataskaitinė tautodailininkų paroda

Bai­gėsi ata­skai­tinė rajono tau­to­dai­lės paroda. Šiemet ji buvo tik­rai gausi ir brandi. Be žinomų rajono tau­to­dai­li­ninkų daly­vavo ir gau­sus būrys laisvų kūrėjų. Paro­doje išvy­dome visų tau­to­dai­lės žanrų kūri­nių, tik pasi­ge­dome kalvystės.

Paro­dai aus­tus rankšluos­čius, lova­tie­ses, stal­tie­ses, ser­ve­tė­les pateikė audė­jos, viena kitai nenu­si­lei­džian­čios meis­triš­kumu, Z. Butė­nienė ir G. Šimė­nienė. Už aus­tas juos­tas, kak­la­juos­tes buvo giria­mas V. Pukė­nas. Labai džiugu, kad paro­dai V. Tumė­naitė pateikė pin­ti­nes juos­tas, o A. Gegele-vičienė  eks­po­navo ne tik pin­ti­nes, bet ir vyti­nes juos­tas, taip pat ner­tas stal­tie­ses, šalius. Labai meniški ir išjausti V. Zakar­kos drožti arkan­ge­lai. Paro­dos lan­ky­to­jai žavė­josi I. Kova­lev­skio įvai­ria savo for­mo­mis ir dekoru kera­mika. P. Siniaus­kas tęsia seną­sias pynimo tra­di­ci­jas. Jo pin­tos vazos ir bamb­lės pui­kiai dera šiuo­lai­ki­niame namų inte­rjere. Tapy­bos žanrui atsto­vavo A. Spun­dze­vi­čius, R. Čypa­itė  ir B. Dudė­nienė. Kiek­vie­nas iš tapy­tojų saviti savo tapymo maniera ir braižu. Kaip visada Alek­sandro pei­za­žai tapy­biš­kai spal­vingi ir šilti, Rasa šiemet eks­po­navo tapy­tas gėles ir sti­li­zuo­tus gyvy­bės medžius, Birutė pateikė mari­nis­tinį pei­zažą, taip pat rišimo tech­nika kur­tus dra­bu­žius ir visus suža­vė­jusį vit­ražą. Labai meniški ir liau­diški G. Kolo­so­vie­nės kar­pytų prie­verps­čių moty­vai. Lan­ky­tojų moterų akis traukė M. Kubi­lie­nės apli­kuo­tos skrais­tės. N. Ada­mo­nienė eks­po­navo iš lino sukur­tas lie­tu­vai­tes ir kruopš­čiai iš vil­nos vel­tus šalius. Iš vil­nos kur­tas ran­ki­nes, sages demonst­ravo J. Var­nienė, o jos ir mano pačios eks­po­nuo­tos rie­ši­nės tik­riau­siai pri­si­dės prie didė­jan­čio rie­ši­nių populiarumo.

Norisi pami­nėti ir pasi­džiaugti prie mūsų paro­dos pri­si­jun­gu­siais lais­vais kūrė­jais, kurie paro­dai pateikė tik­rai stip­rius dar­bus. Žavė­jo­mės mūsų kraš­tie­tės, šiuo metu gyve­nan­čios Palan­goje, I. Gačio­nie­nės skiau­ti­niais, dro­žėjų G.Varno ir R. Kaminsko dar­bais, L.Urbonienės tapy­tais gyvy­bės medžiais ir šilko tapyba, R.Vilko kar­pi­niais ir paveiks­lais iš šiau­de­lių, daug ir įvai­ria tech­nika atliktų darbų pateikė J. Alek­sie­jienė, nuste­bino tapy­to­jas Gied­rius Mikal­ke­vi­čius, nepa­kar­to­jami R. Saulytės-Jančienės paveiks­lai iš šiau­de­lių ir rišti sodai. Visų net nepa­mi­nėsi, bet tik­rai džiau­gia­mės ir vilia­mės, kad kitose paro­dose vėl sulauk­sime jų darbų. Malonu, kad keturi kūrė­jai panoro papil­dyti tau­to­dai­li­ninkų gretas.

Pra­ėję metai mums buvo ne tik tur­tingi reng­to­mis paro­do­mis ir kūry­bine veikla, bet ir pažen­klinti skau­džia netek­timi. Ana­pi­lin iške­liavo tau­to­dai­li­ninkė mez­gėja Pal­myra Iva­nau­skienė. Mums labai truks jos opti­mizmo ir geranoriškumo.

Paro­dos užda­ryme daly­va­vęs Pane­vė­žio bend­ri­jos pir­mi­nin­kas Vidas Mažukna api­bend­rino parodą ir atrinko dar­bus, kurie bus eks­po­nuo­jami Pane­vė­žio gale­ri­joje vyk­sian­čioje parodoje.

Visų tau­to­dai­li­ninkų vardu dėkoju Rokiš­kio krašto muzie­jaus dar­buo­to­joms už labai gra­žiai išeks­po­nuotą parodą ir nuo­širdų bend­ra­vimą. Taip pat esame dėkingi D. Bulo­vie­nės vado­vau­ja­miems Rokiš­kio kole­gi­jos muzi­kan­tams, sutei­ku­siems ren­gi­niui gyvy­bės ir jaukumo.

Dėkoju visiems tau­to­dai­li­nin­kams už gera­no­riš­kumą ir nuo­širdų darbą pra­ėju­siais metais.

Pagar­biai, Jolanta Kareniauskienė.

Geriausio 2009 m. Rokiškio tautodailininko rinkimai

Bai­gian­tis metams ateina lai­kas apmąs­tyti ir apžvelgti nuveik­tus dar­bus ir pasi­džiaugti gerais , gra­žiais dalykais.

Šiemet tau­to­dai­lės kūrė­jai sten­gėsi sugrįžti į savo tėviš­kių bend­ruo­me­nes , buvu­sias ar šalia esan­čias mokyk­las ir vykdė švie­tė­jišką veiklą. Tiki­mės , kad keliau­jan­čių parodų ren­gi­mas ir akty­vus tau­to­dai­li­ninkų bend­ra­vi­mas su mokyklų, bib­lio­tekų, seniū­nijų bend­ruo­me­nė­mis taps gra­žia tra­di­cija mūsų rajone. Na, o norė­dami api­bend­rinti šiais metais vyk­dytą nevy­riau­sy­bi­nių orga­ni­za­cijų pro­jektą „Amatų pynė Lie­tu­vai“ ir pilie­ti­nio tau­ti­nio ugdymo pro­jektą „Atver­kime etni­nių turtų skry­nią“ suren­gėme „Geriau­sio 2009m. rajono tau­to­dai­li­ninko“ rinkimus.

Pre­ten­den­tams nomi­na­ci­jai gauti buvo tai­komi ver­ti­nimo kriterijai:

- reikš­minga 2009m. kūry­binė veikla tau­to­dai­lės srityje;

- sureng­tos reikš­min­gos per­so­na­li­nės parodos;

- daly­va­vi­mas rajo­ni­nėse, res­pub­li­ki­nėse ir tarp­tau­ti­nėse parodose;

- daly­va­vi­mas rajo­ni­niuose, res­pub­li­ki­niuose ir tarp­tau­ti­niuose pleneruose.

Lau­re­atas buvo ren­ka­mas bal­sa­vimo būdu susi­pa­ži­nus su jų pateiktu svar­biau­sių parodų, kūry­bi­nių ple­nerų sąrašu. Bal­suoti galėjo tau­to­dai­li­nin­kai, taip pat Pane­vė­žio bend­ri­jos pir­mi­nin­kas Vidas Mažukna, Rokiš­kio krašto muzie­ji­nin­kai ir kul­tū­ros, turizmo ir ryšių su užsie­nio šali­mis sky­riaus vedė­jas Pet­ras Blaževičius.

Šiai nomi­na­ci­jai gauti buvo siū­lomi akty­viau­siai dirbę tautodailininkai:

Butė­nienė Zita,

Čypa­itė Rasa,

Iva­nau­skienė Palmyra,

Kolo­so­vienė Gita,

Siniaus­kas Povilas,

Spun­dze­vi­čius Aleksandras,

Šimė­nienė Genė,

Tumė­naitė Virginija,

Var­nienė Jolanta,

Zakarka Vid­man­tas.

Dau­giau­siai balsų surinko ir geriau­siu 2009 metų rajono tau­to­dai­li­ninku tapo dro­žė­jas Vid­man­tas Zakarka.

Nuga­lė­to­jui dova­no­jome mūsų kera­miko Igo­rio Kova­lev­skio paga­mintą var­dinį ąsotį. Lin­kime, kad jis visad būtų pil­nas kūry­bi­nių idėjų

Pra­sminga, kad šie metų tau­to­dai­li­ninko rin­ki­mai sutapo su Rokiš­kio krašto muzie­jaus parengto išsa­maus audėjų Juozo ir Ele­nos Pipi­nių kata­logo pri­sta­tymu. Ren­gi­nyje daly­vavo audėjų dukra Regina Pipinytė.

100_6254100_6251

Posted in Parodos. Tags: . Nėra komentarų »

Tautodailininkų parodos bibliotekose

Dide­lio susi­do­mė­jimo susi­laukė šiemet ren­gia­mos keliau­jan­čios paro­dos per rajono bibliotekas.

Mūsų audėja Zita Butė­nienė aplankė Obe­lių, Alek­sand­ra­vė­lės, Kriaunų, Mar­ti­no­nių, Lašų bibliotekas.

Rasa Čypa­itė surengė dvi paro­das Juo­du­pės bib­lio­te­koje, sve­čia­vosi Obeliuose.

Gitos Kolo­so­vienė kar­pi­niais gro­žė­josi Kavo­liš­kio ir Mar­ti­no­nių bib­lio­tekų lankytojai.

Vir­gi­nija Tumė­naitė su savo paro­do­mis aplankė Obe­lių, Jūžintų, Dusetų bibliotekas.

Jolanta Var­nienė rengė paro­das Juo­du­pės, Obe­lių bibliotekose.

Jubi­liatų paroda buvo eks­po­nuota Rokiš­kio vaikų ir jau­nimo bibliotekoje.

Jolan­tos Kare­niau­skie­nės dar­bai pabu­vojo Obe­lių, Kavo­liš­kio, Mar­ti­no­nių bibliotekose.

Tiki­mės, kad tau­to­dai­li­ninkų drau­gystė su bib­lio­te­ko­mis taps gra­žia tra­di­cija mūsų rajone.

Paro­dos nuo­trau­kos Vidos Žaržojienės.

G.Kolosovienės karpiniai ir J.Kareniauskienės mezginiai Kavoliškio bibliotekoje

G.Kolosovienės kar­pi­niai ir J.Kareniauskienės mez­gi­niai Kavo­liš­kio bibliotekoje

Loretos Urbonienės šilko skaros

Lore­tos Urbo­nie­nės šilko skaros

Rokiškio tautodailės dienos Latvijos Subatės miestelyje

Tau­to­dai­li­nin­kai, vyk­dy­dami pilie­ti­nio ir tau­ti­nio ugdymo prog­ra­mos pro­jektą „Atver­kime etni­nių turtų skry­nią”, savo kūrybą pri­statė Lat­vi­jos Suba­tės mies­te­lio bendruomenei.

Paro­dai savo dar­bus pateikė 11 tau­to­dai­li­ninkų ir 5 laisvi kūrė­jai iš Obe­lių krašto. Lat­viams demonst­ra­vome Lore­tos Urbo­nie­nės šilko tapybą ir vel­ti­nio dar­bus, Regi­nos Širvie­nės mar­gu­čius, audėjų Zitos Butė­nie­nės bei Genės Šimė­nie­nės drobes, Jolan­tos Kulie­nės flo­ris­ti­nius paveiks­lus, Jolan­tos Var­nie­nės mez­gi­nius, apli­ka­ci­jas, Ingos Kur­klie­tie­nės ir Ire­nos Bal­čiū­nie­nės deku­pažo dar­bus, Pal­my­ros Iva­nau­skie­nės nėri­nius, Gitos Kolo­so­vie­nės kar­pi­nius, Vir­gi­ni­jos Tumė­nai­tės pin­tas juos­tas ir vel­ti­nio papuo­ša­lus, Inos Blie­liū­nie­nės ver­bas, Alės Gege­le­vi­čie­nės ir Rasos Čypa­i­tės rank­dar­bius, Povilo Siniausko pyn­tus dir­bi­nius ir tapy­tojo Alek­sandro Spun­dze­vi­čiaus paveikslus.

Lat­viai mūsų dar­bais galėjo gėrė­tis visą rug­sėjo mėnesį, o paro­dos užda­ry­mas, įvykęs spa­lio 3d., sutapo su kas­me­ti­niu Suba­tės mies­te­lyje orga­ni­zuo­jamu metų darbų užbai­gimo renginiu-muge. Prie mugės šurmu­lio mie­lai pri­si­jun­gėme ir mes, Rokiš­kio tau­to­dai­li­nin­kai. Viso ren­gi­nio ir paro­dos užda­rymo akcentu tapo Vir­gi­ni­jos Valiu­kie­nės ir Jolan­tos Kare­niau­skie­nės megztų dra­bu­žių kolek­cijų pristatymas.

G.Kolosovienės karpiniai

G.Kolosovienės kar­pi­niai

Tapytojo A.Spundzevičiaus paveikslai

Tapy­tojo A.Spundzevičiaus paveikslai

Mugės dalyvės

Mugės daly­vės

V.Valiukienės kolekcija

V.Valiukienės kolek­cija