Pleneras ,,Adomynės dvaro labirintai“

Tautodailininkų (tapytojų ir karpytojų) pleneras  ,,Adomynės dvaro labirintai“  vyks birželio 25-30 dienomis Adomynės dvare. Jame dalyvauti pakviestos penkios Rokiškio skyriaus narės. Tai Gita Kolosovienė, Irena Stasikėlienė, Rasa Čypaitė, Birutė Dudėnienė ir Lilia Jegorova.

Renkamės 25 dieną  nuo 15 val. prie dvaro.  19 val. oficialus plenero atidarymas.  Gyvensime ūkininko E. Černiaus sodyboje (10 min kelio pėsčiomis iki dvaro). Tautodailininkai bus aprūpinti drobėmis, rėmeliais, tapybos priemonėmis. Oficialus plenero uždarymas 29 dieną 19 val.

Tautodailininkai privalės palikti po 1 darbą Kupiškio etnografijos muziejui

Iškylus neaiškumams skambinkite  V. Jurevičienei, tel. 8 611 39286.

XX tarptautinis kartų teatrų festivalis „Pienių pūkas“ Skapiškyje

XX tarptautinis kartų teatrų festivalis „Pienių pūkas“ Skapiškyje kviečia į įvairius renginius. Gegužės 21d. 11.30- Virginijos Jūrevičienės (Kupiškis), tautodailininkės, karpinių parodos „Gyvenimas karpiniuose“ atidarymą.

Gegužės 22d. 14.00 val.- amatų kiemelis. Kūrybinės tautinių juostų dirbtuvės „Mus sujungė juostų pynė“, skirtos Skapiškyje įkurtų Vandos Silvestravičiūtės tautinių juostų dirbtuvių 95-mečiui paminėti. Tautodailininkės Genės Šimėnienės (Rokiškis) audimo darbų parodos atidarymą ir kitus…

Daugiau sužinosite šiuo adresu: http://www.info.kupiskis.lt/2016/05/12/xx-tarptautinis-kartu-teatru-festivalis-pieniu-pukas-skapiskyje/

Tradiciškai, bet kaskart vis naujai

Tautodailė, egzistuodama paraleliai su profesionaliąja daile, yra svarbi etnokultūros, tautos dvasinės ir materialinės kultūros dalis. Ji glaudžiai susijusi su tautos pasaulėjauta, buitimi, papročiais, apeigomis. Todėl savamokslių menininkų kūriniai turi šimtmečių tautos kultūros tęstinumo bei funkcinį, dekoratyvųjį, taikomąjį pobūdį. Šios savybės puikiai atsiskleidžia tiek mūsų, Rokiškio, tiek Biržų tautodailininkų darbuose. Tai akivaizdžiai liudija neseniai, kovo mėnesį, vykusios ataskaitinės metų parodos.

Biržiečių kvietimu kartu su grupe rokiškėnių tautodailininkių teko lankytis Biržų krašto tautodailės parodoje, kuri atidaryta 2016m. kovo 12d. „Sėlos“ muziejuje, Biržų pilyje. Ši biržiečių tautodailės paroda skirta Lietuvos tautodailininkų sąjungos 50-mečiui paminėti. Į renginį gausiai susirinko patys kūrėjai, miesto visuomenė, atvyko svečių iš Panevėžio, Ukmergės, Kupiškio, Rokiškio. Tautodailininkus pagerbė Biržų rajono vicemerė Irutė Varzienė.

Visada smagu pabūti bendraminčių būryje, pamatyti, išgirsti, pasidalinti mintimis, pastebėjimais. Paroda suvienija, kūrėjų darbams suteikia nemarumą. Pagrindinis šios parodos bruožas – profesionalumas. „Laureatų turime tarp tapytojų, drožėjų, nėrėjų, karpinių autorių,“- pažymėjo skyriaus pirmininkas Kęstutis Preidžius. Ypač pagerbta „sodų“ ir margučių kūrėja Vytenė Repšienė, šiuo metu švenčianti savo aštuoniasdešimtmetį. Rajono mero Padėkos raštais už nuopelnus puoselėjant liaudies meną ir kultūrą apdovanoti Kęstutis Preidžius, Vitas Jatulevičius, Danutė Jakimavičienė.

Pirmiausia žiūrovų dėmesį patraukia tapybos darbai: jų autorių nėra gausu, užtat atsirado galimybė pristatyti geriausių tapytojų po kelis darbus. Modernumu ir romantika išsiskiria Vytauto Laisono tapyba: vėl ir vėl norisi grįžti prie jo paveikslų „Lakštingala“, „Šalia tavęs“, „Mylimoji“; gilia ramybe, dvasingumo pagava užburia klasikiniu stiliumi nutapyti K. Preidžiaus 3 paveikslai tėviškės tema; įdomiai išspręstas miesto simbolių išdėstymas Idilijos Dumbrauskienės paveiksle „Biržų miesto angelas“. Parodoje gausią ir įvairią ekspoziciją sudaro Algirdo Butkevičiaus drožybos darbai: „Piemenėlis“, „Kaminkrėtys“, „Mąstytojas“, „Lietuvaitė“, „Jonušas Radvila“, „Skerdžius“ ir kt. Linas – antrasis mūsų auksas po gintaro (kuris išties yra ne mūsų). Parodos stalai nukloti nuostabaus nėrimo servetėlėmis iš lino, lininiais nėriniais: suknelėmis, palaidinukėmis, vaikiškais drabužėliais. Moteris stebinanti naujiena – nuostabūs  velti papuošalai (autorė Vida Preidžiuvienė) ir papuošalai bei gėlės vazoje, pagaminti iš odos (autorė Loreta Kujelienė).

Biržų tautodailininkus sveikino svečiai, dėkodami už puikiai išeksponuotą turiningą parodą, gyrė –„Šaunuoliai! Gražiai kuria“. Panevėžio regiono tautodailininkų pirmininkas Saulius Kronis džiaugėsi: „Malonu matyti gausų būrį bendraminčių. Paroda pasižymi kūrėjų brandumu. Biržiečiai eina teisingu keliu“.

Jis pakvietė visus regiono tautodailininkus į jubiliejinę parodą Panevėžyje balandžio mėnesį, informavo, jog geriausi tautodailės darbai bus atrinkti į parodą Vilniuje.

Irena Stasikėlienė

Garbingas jubiliejus atėjo

ona bainaraviciene

Ona Bainaravičienė gimė snieguotą 1936 m. vasario mėn. Rokiškio rajono Zibolių kaime baldžiaus Izidoriaus ir Marytės Galvelių šeimoje. Tad šiandien nuoširdžiai sveikiname 80-ojo jubiliejaus proga.

Įvairius rankdarbius Onutė pamėgo dar vaikystėje. Močiutei pamokius siuvinėti pradėjo nuo 13 metų. Siuvinėjo šilkeliu ir medvilniniais siūliukais, kuriuos parsiveždavo iš Daugpilio. Ornamentais bei piešiniais dalindavosi su draugėmis. Siuvinėjo viską: staltiesėles, kampelius, paveikslus. Kai geriau pramoko, ėmėsi didelių darbų: staltiesių, lovatiesių, pagalvių užvalkalų.

Būdama 15 metų pradėjo austi, smalsiai sėsdavo į močiutės stakles. Audė dvinyčiais medžiagą maišams, paklodėms, vėliau keturnyčiais – rankšluoščius, staltieses, lovatieses. Išsiaudė ir pasisiuvo tautinius rūbus ir visą kraitį.

Mėgo austi rinktines juostas ir kaklaraiščius, kuriais mielai puošėsi broliai ir draugai.

Daug mezgė virbalais.

Metai bėga, darbai lėtėja. Tačiau pomėgis rankdarbiams   neišblėso. Dabar vis dar siuvinėja įvairia siuvinėjimo technika, kuria  tautodailininkų tarpe mažai kas bedirba.  Dalyvauja rajoninėse bei regionėse parodose.

LTS narė nuo 2013 m.

12718312_934089096705930_8952435848950658842_n

12742546_1120913537959892_2449832638066973970_n

2013

Miela dovana dukrai. Siuvinėta 2012m.

ona deividui 2013

Siuvinėta 2013 m.

ona viktorijai

Siuvinėta 2013 m.

staltiese 2015-2016

Siuvinėta 2015-2016 m.

 

Šiaudiniai žaisliukai žaliaskarei

2015m. gruodžio2 d. Rokiš­kio turizmo ir tra­di­ci­nių amatų cento dar­buo­to­jos suor­ga­ni­zavo edu­ka­cinę pamoką edu­ka­cinę pamoką „Kalė­di­niai šiaudiniai žaislai“, kuri vyko TIC. Visas žaislų gaminimo  paslap­tis aiš­kino tau­to­dai­li­ninkė Alė Gegelevičienė.

Senovėje nė vienas Advento vakarojimas neapsieidavo be rankdarbių. Vienas vakarų būdavo skiriamas šiaudiniams Kalėdų eglutės žaisliukams gaminti.

Iki švenčių likus dar beveik trims savaitėms, originaliai papuošti žaliaskarę kvietė Rokiš­kio turizmo ir tra­di­ci­nių amatų cento dar­buo­to­jos. Yra būdų, kaip namus papuošti netradiciškai ir kartu originaliai Tradicija  eglutę ir namus puošti pačių darytais žaisliukais jau sugrįžta. Žmonės nori atgaivinti tokius gražius papročius. Edukacinės pamokos mokytoja Alė: Šiaudas – puiki medžiaga kūrybai. Kol šiaudas paruošiamas naudojimui, jis turi praeiti tam tikrą paruošimą: reikia laiku prisirinkti, sudžiovint, mirkyti, matuoti, karpyti, dėlioti pagal ilgį ir storį į dėžutes ir t.t Dar reikia tinkamų žirklių, siūlų, adatų. Atrenkant šiaudus žiūrėti, kad kuo ilgesni būtų atstumai tarp narelių. Tinkamiausi rugių, nors tinka kviečių, miežių, avižų. Pamėginkime iš paruoštų šiaudų ar nendrių stiebelių pasidaryti saulutę, žvaigždutę, paukštuką ar angeliuką. Po šio užsiėmimo kiekviena ant savo eglutės turės po mažą stebuklą, primenantį šį šventinį užsiėmimą. Visos atėjusios moterys mielai mokėsi gaminti žaislus. Pastaruoju metu patiems gamintis žaislus yra ne tik smagu, bet ir labai ekonomiška. Gamindami žaislus žmonės ne tik lavina vaizduotę, bet ir pasineria į smagias diskusijas ar pokalbius. Pamoka užsitęsė ilgai ir niekas dar nenorėjo skirstytis į namus.

„Kai mokau žmones daryti puošmenas, matau, kaip jie diskutuoja, bendrauja, kaip stengiasi vienas kitam patarti, padėti. Visada stengiuosi ne tik mechaniškai demonstruoti gaminimo procesą, bet ir papasakoti, kaip tokios tradicijos atsirado. Natūralu, jog tada kyla įvairiausių klausimų“, – kalbėjo tautodailininkė. Ji įsitikinusi, kad darbščios moterys per kelis vakarus kuo puikiausiai pasigamins tokių kalėdinių puošmenų šventei. Tokiais žaislais papuošti namai taps daug originalesni.

Kiekviena stengėsi pasidaryti po kelias saulutes, žvaigždutes, angeliukus, girliandas. Visos demonstravo savo žaisliukus ir negailėjo viena kitai pagyrimų.

Vanda Leščiova

Pasipuoškim karpiniais

2015m. lapkričio 27 d. Rokiškio turizmo ir tradicinių amatų cento darbuotojos suorganizavo edukacinę pamoką „Kalėdinis atvirukas“, kuri vyko TIC. Visas karpymo paslaptis aiškino tautodailininkė Gita  Kolosovienė.

Kartu su kitomis dalyvėmis karpinių meno mokėsi Vanda Leščiova, kuri sutiko aprašyti ką išgirdo ir išmoko.

Sužinojome ir išmokome daug ko.

Pasipuošti  namus Kalėdų proga galima ir karpiniais iš popieriaus. Prireiks tik popieriaus, peiliuko  ar žirklių ir norimo karpinio šablono.

Pagrindinė karpinių medžiaga yra popierius. Plačiausiai paplitęs popierius karpiniams – juodas popierius. Karpant ornamentus galima naudoti ir spalvotą popierių. Lietuvoje pirmieji karpiniai buvo iškarpyti iš balto popieriaus.

Karpymui geriausiai tinka plonas, stiprus popierius, pvz., spalvoto popieriaus rinkiniai, rašomasis, rūkomasis, vyniojamasis popierius. Karpymui galima naudoti tiek vienpusį (popierius, kurios viena pusė spalvota), tiek dvipusį (popierius, kurio abi pusės vienodos spalvos) popierių. Karpiniams, kuriuos daug kartų lankstome, reikalingas plonas popierius, nes jei popierius per storas, jis lengvai susilanksto, tokį karpinį sunku karpyti.

Kiekvienas karpytojas karpo savaip, bet yra paplitę bendri karpymo būdai – karpymas žirklėmis ir raižymas rėžtukais.

Karpiniai skirstomi į dvi rūšis. Vieni simetriški, turintys dekoratyvinių ir ornamento motyvų, o kiti – asimetriški, turintys piešinio charakterį. Abi šios karpinių rūšys turi gilias ir senas tradicijas liaudies mene.

Istorijos šaltinių teigimu, popieriaus karpinių menas gimė Rytų šalyse. Vėliau jis paplito po visą pasaulį. Daugelyje šalių ši dailės šaka turi senas tradicijas. Meninių karpinių trūkumas yra tas, kad jie padaryti iš nepatvarios medžiagos – popieriaus. Suprantama, tai viena iš priežasčių, kad pasaulyje labai mažai yra išlikę senovės kūrinių.

Meninių karpinių karpymo su žirklėmis technika palyginti yra paprasta, nors ji taip pat įvairi. Sudėtingesnis išpjaustymas su specialiais rėžikliais, skustuvais ir kalteliais. Karpydami žirklėmis menininkai retai iš anksto nupiešia reikiamą piešinį. Antruoju atveju išankstinis piešinys yra būtinas.

Pats karpinys – tai unikalus kūrybinis darbas iš popieriaus, sukurtas žirklių ar rėžtuko pagalba.

Pamokos dalyvės viską darė praktiškai-piešė, karpė, kūrė, raižė, klijavo ir t.t. Užsiėmimas buvo labai naudingas. Visos pasiryžusios per šias Kalėdas savo namus pasipuošti karpiniais.

Vanda Leščiova

Baltų ženklai mezginiuose

Rugsėjo 17 d. konferencija „Baltų vienybė“ rokiškėnai pradėjo savo miesto 516-ojo gimtadienio ir „Baltų vienybės dienų“ šventę. Įžanga į visą konferencijos nuotaiką tapo Lietuvos tautodailininkų sąjungos Rokiškio skyriaus narės Vidos Erslovienės senovės baltų ženklų motyvais puoštų mezginių kolekcija. Per Rokiškio dvaro muziejaus menę žengiančių 12 mergaičių suknelės stebino: kiekviena jų ne tik atliepia estetiką, bet jaudina ir supratimu, kiek daug juose kruopštumo, įgūdžių, žinojimo ir teminės išraiškos sudėta.

Kolekciją pristačiusi gimnazistė Neda Letukytė kalbėjo:

– Pirmas modelis puoštas kryželiais. Tai – ugnies ženklas. Antrasis – ornamentuotas baltišku pavasario lygiadienio ženklu, žyminčiu dienos ir nakties pusiausvyrą. Dar trys kolekcijos modeliai papuošti įvairiomis rombų kombinacijomis. Baltų simbolikoje šie ženklai vadinami gyvybės medžiu, rožele ir yra siejami su grožiu, meile, sveikata.

Šeštoji suknelė pavadinta ,,Naktimi‘‘. Tokį pavadinimą ji gavo dėl ornamentikos, reiškiančios mėnesio trukmę bei laiko tėkmę pagal mėnulį. Antroji kolekcijos dalis buvo skirta eglelės ir likimo deivės Laimos ženklams. Kolekciją vainikavo „Eglės, žalčių karalienės“ suknia, puošta ne tik eglės, bet ir žalčio, reiškiančio dvasinę jėgą bei energiją, ženklais.

Tautodailininkė yra sukūrusi tris – „Saulė-kryžius,“ „Baltiški ženklai“ ir „Eglelė“– kolekcijas.

Parengta pagal Ritos Briedienės straipsnį iš  http://www.temainfo.lt/rokiskis-pasauliui-skelbia-baltu-vienybe/

 

Susibėgimas

 

Šiūmetis tautodailininkų vasaros susibėgimas vyko liepos 18d. Antanašėje. Nuosabioje Loretos ir Vytauto Urbonų sodyboje prie ežero. IMG_8395

 

IMG_8403

Loreta parodė studijų laikų darbus

 

IMG_8410

Net už galvos susiėmęs Šimėnas bandė įsidėmėti Loretos patarimus, kaip tapyti.

 

IMG_8415

IMG_8419

 

IMG_8426

IMG_8427

IMG_8436

 

IMG_8441

IMG_8456

IMG_84392015 07 18

 

Svečiuose rankdarbių puoselėtojos iš Latvijos

Vieną ūkanotą rytą nustebino skambutis. Iš Latvijos Misa kaimo Vecumnieku rajone. Moteriškė, studijos „Misa“ vadovė Benita Šmite, kalbėdama pusiau rusiškai pusiau latviškai,siūlė suorganizuoti susitikimą su Rokiškio krašto audėjais, apžiūrėti jų darbus bei dirbtuves. Bekalbėdamos apie mūsų krašto meistrus prisiminėme ir jau gerokai primirštą rusų kalbą. Sutarėme, kad svečiai atvažiuos balandžio 18 d.

Jiems atvykus pasiūliau trumpą ekskursiją po Rokiškio miestą, nuostabųjį dvarą. Svečiai liko sužavėti gražuole mūsų bažnyčia, išsaugota grafų drabužių kolekcija, atkurtu valgomojo interjeru ir išlikusių indų gausa. Įdomi jiems pasirodė ir papasakota miesto vardo kilmės istorija apie medžiotoją Roką.

Iš senųjų, Tyzenchauzų, laikų sugrįžome į šiandieną.  Tęsėme pokalbį apie krašto audėjas ir audėjus, jų kuriamus raštus ir darbus. Vykome į svečius pas audėjus Genę ir Rimantą  Šimėnus. Jų namuose staklės netyla jau daug  metų.

Išsiskyrėme džiaugdamiesi vieni kitus pažinę ir planuodami susitikti ateityje.

Studijos "Misa" (LV) narės Rokiškyje

Studijos „Misa“ (LV) narės Rokiškyje.

 

unnamed (4)

Benita Šmite džiaugiasi dovanėle

Rankšluosčiai

Rankšluosčių grožis

Prie staklių

Prie staklių

Raštų gražis

Ryškiais audinių raštais grožisi p. Virginija

Audimas

Audimas

 

2015 04 18. Renata

Viešnagė pas Biržų tautodailininkus

 

Kuriantis žmogus –žingeidus žmogus: jis trokšta vis naujos patirties, naujų emocijų, išgyvenimų, jam rūpi, kas vyksta aplinkui, jis nori bendrauti, dalintis savo sukaupta patirtimi ir pasisemti jos iš kitų. Rokiškio ir Biržų krašto tautodailininkus sieja tokia bendrystė, jos skatinamos Rokiškio bendrijos pirmininkė Renata Sarajevienė, Alė Gegelevičienė, Vanda Leščiova ir aš, šio straipsnelio autorė,  paskutinį  kalendorinės žiemos šeštadienį, vasario 28 dieną, nukeliavome į Biržus, kur krašto muziejuje „Sėla“ buvo pristatyta Biržų krašto tautodailininkų kūrybinių darbų paroda, vyko metų  ataskaitinė  konferencija.

Buvome maloniai nustebintos palyginti nedidelėje erdvėje kompaktiškai, dailiai, profesionaliai pateikta įdomia, įvairia, gausia kūrybinių darbų paroda. Joje eksponuojami 41 autoriaus 184 kūrybiniai darbai. „Kaip nedideliam Biržų kraštui – nemažai“, – kukliai ir lakoniškai pastebėjo tautodailininkų bendrijos pirmininkas Kęstutis Preidžius, o tęsdamas ištarė auksinę frazę: „Malonus šios kasmetinės parodos įvykis, kad mokytojai išvedė savo mokinius į parodą“.  Šventėje dalyvavę Panevėžio regiono tautodailininkų bendrijos atstovai, vadovaujami pirmininko Sauliaus Kronio, ir Biržų rajono merė Irutė Varzienė pasidžiaugė, kad šio krašto kūrėjų darbai pasižymi tautiškumo bei etninės kultūros išsaugojimu ir puoselėjimu, padėkojo Kęstučiui už kūrėjų sutelkimą, vaisingą darbą, gražų parodos išeksponavimą.

Pirmą žvilgsnį į parodos salę pakerėjo ir nebepaleido Vitenės Repšienės nepaprastai meniškai nupinti lietuviški „sodai“, verti „Aukso vainiko“, garsinę Biržus ir žavėję pasaulio lietuvius Vilniuje per Dainų šventę. „Tautodailės kūrėjų darbuose atsispindi tautos gelmė, etninės kultūros ir tautinių tradicijų transformavimas į dabarties kūrybą. Visi tie žmonės, kurie yra čia ir kurių darbai čia, turi ką saugoti: savo namus, savo miestą, savo kraštą, savo kultūrą. Padėka jums visiems, bet šiandien labiausiai Vitenei Repšienei“,- kalbėjo rajono merė ir įteikė jai  savivaldybės Padėkos raštą.

Šventėje buvo pagerbti jubiliatai; folklorinis ansamblis „Siaudela“ padovanojo nuotaikingą sutartinių ir romansų koncertą.

Panevėžio regiono tautodailininkų bendrijos pirmininkas Saulius Kronis vertindamas parodą akcentavo joje tapybą ir „sodus“, bet pabrėžė, jog visi darbai puikūs, ne vienas vertas „Aukso vainiko“.

Iš tiesų, visi biržiečių tapytojų darbai verti dėmesio. Juose atskleista meilė savo kraštui, motinai, ramybė, seno ir mažo draugystė, žmogaus būties ir buities prasmė; kiekvieno autoriaus paveikslai savito stiliaus, atlikimo technikos, siužeto, struktūros bei kompozicijos.  Antai, Vytauto Leitono paveikslas „Apvirtęs ąsotis“ spinduliuoja tokia skaidruma, tokia ramybe, ta pasiliejusi pieno upė tokia dosni, kad pagirdytų kiekvieną ištroškusį, o paveikslas „Įsimylėjusi pavasarį“ dovanoja jausmo tyrumą tiek žmogui, tiek gamtai. Subtili spalvų gama Petro Bedelio peizažuose „Pavakarys“, „Poilsis“ – tai iki skausmo pažįstama mūsų gamtos gama. Kęstučio Preidžiaus natiurmortų tobulybė paperka savo gyvybe ir tikroviškumu. Idilija Dambrauskienė paveiksluose „Grafų Tiškevičių rūmai Astrave“ ir „Draugystė“ įkūnijo istorinio ir kultūrinio paveldo objektus ir žmonių santykį su jais. Įsižiūrėję į Giedrės Jankūnienės paveikslą „Mamos stebuklas“ kiekvienas pajuntame, koks ryšys sieja mus su motina, brangiausiu žmogumi. Tapytojų darbai patraukia, žadina mintį, traukia prie jų grįžti, dar kartą įsižiūrėti.

Tikras menas paveikus, ir nors šio straipsnelio autorė neturi nei tikslo, nei kompetencijos liestis prie analizės vingrybių, negaliu nutylėti patirto įspūdžio žiūrint į Jolantos Janonienės karpinius „Ornamentas“, „Žiemužė“ , „Kryžių kalnas“ bei Saigūnės Rožėnienės karpinius – atvirukus: trapumas ir monumentalumas viename, lyg prisiliestum prie tyrumo ir amžinybės. Moterį lankytoją visada patraukia taikomosios dailės dirbinių grožis ir praktiškumas: rinktinių raštų rankšluosčiai (autorė Stefanija Dovydėnaitė), juostos (Zitos Kumpelienės, Ramutės Petronytės), įvairūs pinti padėklai (autorė Leonora Balčiūnienė), megztos ir nertos suknelės, palaidinės, megztiniai (Loretos Kujelienės, Ritos Dagienės, Vaidutės Valutienės, Loretos Vaičiulionienės, Jūratės Skinderskienės darbai), Danutės Jakimavičienės megztos lininės staltiesėlės, ypač graži Vidos Preidžiuvienės sukurta skraistė, puošta veltos vilnos raštais, originalūs Henrikos Marcinkevičienės nerti paveikslai. Išmoningai sukurtos lėlių grupės.

Vyriškajai meno sričiai atstovauja drožėjai: Vido Jatulevičiaus skulptūrėlės „Angelai“, Vytauto Venslovo –„Motinystė“, originaliai išdrožti Jono Misevičiaus samčiai, Vydo Vareikos šaukštai.

Biržiečių kūrybinių tautodailės darbų paroda įdomi, patraukli, originali, anot Renatos Sarajevienės, „smagu ją pamatyti“. Linkėdama taip kūrybingai dirbti ir toliau, mūsų tautodailės vadovė pakvietė kaimynus biržiečius apsilankyti Rokiškyje po kelių dienų pradėsiančioje veikti mūsų tautodailininkų kūrybos ataskaitinėje parodoje. Reikia manyti, sulauksime svečių, tad  verta pasistengti – draugystė ir bendravimas taurina žmonių gyvenimą.

Irena Stasikėlienė